- kerežytis
- kerẽžytis, -ijasi, -ijosi 1. augti, plėstis į šalis: Garstyčia kerẽžijas, t. y. daug išsiplėtusi J. 2. J, G90 bartis, rietis, vaidytis, peštis: Mažieji kunigaikščiai prieš kitas kitą kerežytis pradėjo besibardami LC1878,9. Man nepatinka su tavim kerežyties Klp. Kaimynai tarp savęs kerežijas, baras Prk. \ kerežytis; išsikerežyti; susikerežyti
Dictionary of the Lithuanian Language.